priedėlis

príedėlis sm. (1), prýdėlis (ž.) (1) 1. R420, N, KII385 papildomai pridedama dalis: Namai statant daug príedėlio reikia Ds. Be príedėlio tokių rūmų nė nepakliudyk statyt Ds. Príedėlis svoriui išlyginti BŽ118. Čia reikia kraičio, kaip ir kitur, su dideliu pinigų priedėliu rš. Laišką su dviem priedėliais turiu J.Jabl. Baranauskio laiškuose randame priedėlių galvojimui apie mokslo klausimus iš kalbotyros, arba lingvistikos, dirvos LTI415. ║ prieskonis, uždaras: Gardinamieji príedėliai NdŽ. Bulvė visur tinka, tik turėk prie jai príedėlio Ds. Svogūnas nesąs tikras valgis, tiktai priedėlis prie kitų valgių rš. 2. kokio leidinio priedas, atskirai išleistas papildymas: Žodyno ir príedėlis išėjo J.Jabl. 3. ppr. pl. papildomoji, pridėtinė organo dalis: Gonapofizos (gonapophysae) vabzdžių pilvelio pabaigoje lyties priedėliai: patinų žnyplelės, patelių kiaušdėtis ..., bičių geluonis EncIX280. Epitelinis audinys skverbiasi į tikrosios odos sluoksnį vadinamaisiais odos priedėliais rš. 4. J į pokylį nusinešamas valgis: Ką gali pamanyti, jei be priedėlio būtum vestuvėse! Srv. Morkūnų tiek daug atėjo, ale príedėlį mažą teatsinešė Pkr. 5. kas nors antraeilis, šalutinis, priklausantis: Buržuazijos viešpatavimo metais Lietuva buvo paversta Vakarų agrariniu priedėliu (sov.) sp. Tarybos gali sulaužyti finansinio kapitalo ir jo politinių priedėlių visagalybę (sov.) rš. Pasitaiko, kad į prekybą knygomis dar žiūrima kaip į nereikšmingą priedėlį sp. 6. lingv. daiktavardžiu reiškiamas pažyminys, linksniu suderintas su pažymimuoju žodžiu: Tokį derinamąjį pažyminį vadiname paprastai priedėliu J.Jabl. Priedėlis pažymi pastovią daikto ypatybę rš. 7. Priedėlio metas (keliamieji metai) R302, N. Príedėlis mẽtas KII146.